Weekly Patricia, 07-25 – 08-06

Labas!

Du dalykai, kuriais noriu pradėti šį įrašą – nepamenu, kada taip norėjau rašyti Weekly Patricia, nes tiek noriu papasakoti, o antras – su šia rubrika mes jau toli pažengusios. Kiek pamenu, pirmasis toks pasirodė dar sausio mėnesį, o mes jau rugpjūčio pradžioje, o pats šis paskutinis vasaros mėnuo man reiškia tik vieną – artėjantį mano 25-gimtadienį.
Metams bėgant suprantu, kad nepatinka man tos šventės, kurių metu dėmesys tenka man. Kažkaip gali ateiti ir praeiti nepastebėtas. Juo labiau, kad ne jaunyn einu, o ir gyvenimą pakeičiau taip kardinaliai, kad net pačiai juokinga – o ką veiksiu kitais metais? Kur būsiu? Sesė nusipirko bilietus į Londoną tam, kad mane aplankytų Spalio mėnesį, bet šeima traukia per dantį – „O Patricija bus dar tam Londone spalį???„. Niekas nežino 😀
Juokų pas mane daug ir vienas susijęs su gimtadieniu – pamenu, šnekėjomės su kambariokais, kad va, artėja mano diena, tai sakau – jei išgirsite skambantį vyno butelį ir kažką graudžiai verkiantį, tai žinokit, kad ten aš taip švenčiu savo gimtadienį 😀 Nėra viskas taip žiauriai, kaip skamba, tiesiog šiais metais nieko nenoriu planuoti ar organizuoti, geriau jau kur nors nukeliausiu už tuos pinigus ar ką prašmatnaus nusipirksiu – jau stengiuosi išjungti Feel Unique puslapį ir taip atitolinti savo pinigų išleidimą 😀

Dienos bėga įdomiai, tiesą pasakius. Kažkaip jei jau pradėjome kalbėtis apie tą ketvirtadalį šimtmečio, tai tęskime – jaučiu, kad nuotaikos svyruoja kasdien kaip per kokį stipriausią PMS’ą, nes tai visus myliu, tai visų nekenčiu ir negaliu neprisikabinti prie ko nors. O taip, kenčia kolegos, draugai ir šeima, bet kažkaip jie mane pakenčia. Turbūt žino, kad viskas čia labai laikina ir po 10 minučių galiu paskambinti trykšdama džiaugsmu.

Vakar diena buvo kritinis taškas visame kame – pamenu, nufilmavau video ir nuėjau pamiegoti, atsikėliau, paskelbiau įrašą ir supratau, kad esu itin pikta ir suirzusi – šeštadienio vakarą, Londone, aš sėdžiu namuose??? Ir nieko neveikiu, tik valgau ir guliu?! Palaukit, palaukit… čia visai ne aš. O taip, kartais tokio buko poilsio labai reikia, bet jis ne man, tad apsirengiau, susidėjau į kuprinę kelis daikčiukus ir nupėdinau iki Ričmondo parko, kuris ne taip jau ir toli nuo mano namų. Tik įžengusi pro parko vartus, išjungiau muziką, nusiėmiau akinius ir mėgavausi viskuo, ypatingai ta tyla, žaluma ir tuo, jog aplinkui mane nebuvo nei vieno žmogaus. Palengva žingsniuodama ir pasukusi galvą kairėn, pamačiau štai ką!

wp august ojnd

Kam besakiau, kad labai noriu aplankyti šią vietovę, visi sakė, kad būūūūtinai turiu tai padaryti, nes pamatysiu bembį! 😀 O taip, kam čia mokytis angliškai gyvūnų pavadinimus, jei bembį žino visi?
Ėjau toliau, prisėdau prie tvenkinio (ežeru tikrai nepavadinsi, lyginant su lietuviškais) ir mėgavausi ramybe. Jaučiau, kad man tikrai reikėjo to laiko vienai.

wp august ojnd 2

Kažkaip jaučiausi pastaruoju metu vieniša, bet jei mane gerai pažįsti, žinai, jog kiekvieną dalyką aš priimsiu kaip pamoką, kurios dažnai būna nelengvos. Tai štai, mokiausi būti su savimi, suprasti save ir žinoti pačios poreikius.

wp august ojnd 10Bevaikštant parke supratau vieną dalyką – aš visai nenoriu namo! Tad… nuėjau iki Ričmondo rajono, kuris mane sužavėjo iki begalybės – pats tas parkas toks nieko labai jau ypatingas, bet štai Ričmodas… Ričmondas!! Tai vieta, kurioje norėčiau gyventi, nes viskas taip gražu, taip tvarkinga, taip angliška, jauku ir žalia.
Ėjau ir dairiausi, kur gi čia prisėdus. Kadangi man nebe 13-lika, tai kalbėsiu normaliai – norėjau pajausti rajono dvasią ir užsukau į barą. Dieve, kaip buvo nejauku ten eiti vienai – pamenu, prie vieno ilgai laužiausi ir taip neišdrįsau užeiti, tačiau kitas pasirodė ramesnis ir jaukesnis, svarbiausia – su terasa.
Paprastai sakant – išėjau iš savo komforto zonos, tiesiog privalėjau tą padaryti. Dažnai mane girdi sakant, kad noriu keliauti ir tai padaryti viena, o jei nesijaučiu gerai būnant visur viena, tai kaip aš tada keliausiu? Perlipusi visą nejaukumą, prisėdau ir… viena nelikau. Neužilgo prisistatė pusamžis vyras, klausdamas, ar aš čia viena ir t.t. Na, jis nebuvo koks įkyrus žmogelis, tačiau nesijaučiau gerai ir akimis dairiausi pagalbos. Terasos kampe sedėjo mano amžiaus grupelė žmonių, kurie pamatę mano žvilgsnį, akimis ir rankomis parodė, kad galiu ateiti ir prie jų prisėsti.
Vakarėlis prasidėjo 😀 Kad jūs žinotumėt, kaip buvo smagu – nebuvo jokių tylos akimirkų, nes visi norėjome pasipasakoti, galų gale, artimiau susipažinti ir pabendrauti – mergina vardu Lėja, mokytojos padėjėja, tada vaikinukas Džošas, kuris kerpa vyrukų barzdas, Lėjos brolis Metju, kuris sakė, ką veikia gyvenime, bet neprisimenu 😀 Nesimato dar ir Rafaelio, kuris yra programuotojas ir kitais metais bus milionieriumi bei visiems statys vakarienę.

wp august ojnd 3Kalbėjomės ir juokėmės, tada nusprendėme, kad reikia gi mums keliauti į klubą, nes pasišokti šeštadienio vakarą kur būtina, tačiau į vieną negalėjome patekti, nes avėjome baltus sportbačius (vietoje „face control“ turime… Shoes control??:D). Pamenu, sustojome gatvėje, nes vienam mūsų reikėjo pasipildyti mėnesinį, o Metju nuėjo toliau ir dingo. Na, niekas nepradėjome stresuoti, juo labiau, kad jo draugai žino jį gerai, tad pajudėjome link pirmojo baro ir ten jį radome beplepantį su kitais žmonėmis ir mūsų laukiantį. Na, kaip žinodamas, kad nepaliksim vieno ir užsakęs visiems gėrimų.
Aišku, apie šokius pamiršom, nes kaip bebūtų keista, Anglijoje barai užsidaro apie 12-1 nakties, tai atėjome prieš pat uždarymą. Na ką, tada laikas namo. Metju siūlėsi, kad galėtų jo draugas mane parvežti namo, bet aš nieko nelaukusi pasakiau, kad ai, gal nereikia, pati žinau, kaip pareiti namo. Gerai, visai nežinojau ir tą supratau nuėjusi 100 metrų. Kodėl aš taip apsisprendžiau, niekas negali pasakyti.
Aišku, kad einant pirmąjį kilometrą iš kokių 10 iki namų, išsikrovė telefonas – kur eiti, kur sukti, vienas Dievas težino. Tai tokiu atveju visada geriausia pasikliauti autobusų linija ir tiesiog eiti tiesiai. Pamenu, kad išalkau, tai užsukau į parduotuvę ir nusipirkau mėgstamiausių čipsų, o po keliolikos metrų stabtelėjau su pradarytu pakeliu ir traškučiu burnoje stebėdama merginų dramą – oooo, kokios merginos buvo. Va jos tai laisvai į klubus gali patekti – auksinės suknelės, aukštakulniai (viena jų buvo jau pavargusi matyt, laikė gražuolius rankose), peroksidiniai ilgiausi plaukai ir klykiantys balsai – viena jų „jis man pasakė, kad aš turiu užaaaaaugti!!!„, o draugė bėga iš paskos ir „nu palauk tu, negaliu aš taip greitai bėgti paskui tave„. „Neee, jis man sakė užaaaugti!„. Tikrai, jaučiausi kaip kokią melodramą stebėčiau – dar tie čipsai pašonėje kūrė tokią atmosferą 😀
Tiesa, einant keliu galvojau, kad būtų pats laikas pradėti stresuoti ar panikuoti, bet ai, kam to reikia, ane? Nepadės nė velnio ir kelio namo teisingo neparodys. Štai kaip Patricija kovoja su stresu.
Galų gale parsigrūdau naktiniais autobusais namo ir miegojau sau ilgiausiai.
Kaip čia sekmadieniai laisvadieniai be pokalbių su draugėmis ir šeima? Tai taip iki visos 12, kol išrūkau vėl į miestą keletos šmutkių nusipirkti. Taip, man vis dar negana. Nes nu… o jei noriu dar? 😀

Visuomet maniau, kad mano vardas yra paprastas, na, ir gražus. Toks fainas. Tai va, pasirodo, kad Anglijoje daug kam problema jį teisingai ištarti – na, kartais paprašau, kad sakytų PatriCija, bet jei jau labai sunku, tai prašom, PatriŠa irgi gerai. Bet jei jau laaabai blogai, žmonės sugalvoja patys man pravardes – apart to, kad draugas Tomas paskleidė gandą darbe, kad man labai patinka, kai mane vadina Petruška (???? Nežinau, iš kur šitą nesąmonė ištraukė, bet buvo smagu, kai anglai šaukdavo mane taip :D), tai vakar mane vadino Paula. Nieko irgi.
Geriausia, kai atkeliauja kokie nors dokumentai – viena kartą esu gavusi Daedricija, o dabar esu tiesiog Patrilija – Boots sako, Boots žino.

wp august ojnd 15

Daugelį dienų pradirbusi, gavau netikėtai daug išeiginių – štai, dykaduoniavau antradienį ir trečiadienį, taip pat vakar ir šiandien.
Smagiausia, matyt, buvo antradienį, kuomet išsiruošiau pas Tomą ir kartu (beveik, aš tik indus išploviau) kepėme blyyyynus! Nieko nėra geriau už juos pusryčiams, juo labiau, kai kažkas Tau juos iškepa 😀

wp august ojnd 6

Tada keliavome į Regent’s Park, kuris mane labai labai sužavėjo savo grožiu. Įsivaizduoji, kiekviena gėlė turi išskirtinį pavadinimą – na, ne tą lotynišką, bet kažkieno sugalvotą ir suteikiantį kitokią prasmę, juo labiau, kad ir nuotraukose gražiai žiūrisi. Viena buvo „remember me“, o kita – „You’re beautiful“. Toks parkas, kur tik ir norisi pasivaikščioti romantiškai už rankučių susikabinus, o ant tiltelio dar ir pasibučiuoti, meilę prisipažinti.

wp august ojnd 5Dar kalbant apie Londoną, tai pasigendu aš čia gražių bažnyčių – taip, mūsų kraštas jomis labai gali pasididžiuoti, bet čia man sunkiai sekasi atrasi kažką tokio „wow“. Pamenu, prie pat to parko pamačiau vieną, sakau, užeinam, pasižiūrėsim. Tai, kad ji visa nauja, nenustebino, bet kad televizoriai kaba, čia jau buvo kažkas gero ir dar nematyto. Nežinau, kažkaip nepasirodė man jauku ir Dievo ten nepajutau.

wp august ojnd 11Ką čia jums pabaigai parašius? Atsigavau kaip reikalas ir esu pasiruošusi naujai savaitei, kuri man bus svarbi ir daug reikš, bet kai viskas bus aišku, būtinai su jumis pasidalinsiu. Dabar leiskite man pasidžiaugti likusiu sekmadienio vakaru ir tuo, kad vistiek aš myliu šį miestą ir drąsiai galiu teigti, jog mano išvyka/naujo gyvenimo pradžia Londone, buvo geriausias gyvenimo sprendimas. Kad ir kokia diena bebūtų, vistiek džiaugiuosi ir esu laiminga. Labai daug dalykų keičiasi.
Svarbiausia, jog esu įdomioje savęs pažinimo kelionėje – suprantu, ką mėgstu, o ko ne, kas man patinka, kas gali pakelti ūpą, kada turiu pasakyti „gana“, o geriausia, kad pasitikėjimas savimi labai užaugo, juo labiau, kad savimi būti yra visiška komforto zona. Kažkaip nebeimu į galvą to, kad kažkam nepatinku ar kažką erzinu – labai „gaila“, tačiau aplinkui yra dar 8 milijonai žmonių, tad…. :))))
Ir taip, vis dar neatsidžiaugiu baltais džinsais – galbūt, galų gale, mano mityba bus tokia, kuri leis jaustis gerai? Bent pyragų nebenoriu tiek daug haha.

wp august ojnd 4 Ačiū Tau, kad skaitei! Susimatysim visai neužilgo :)))

Separator image Posted in Weekly.

Parašykite komentarą