Weekly Patricia, 05-30 – 07-09

Labas!

O taip… gyvenimas paėmė viršų ir dabar, kai mano rankose atsidūrė kompiuteris, supratau, kad nebuvau jo įjungusi mažiausiai savaitę. Dienos bėga ir šiandien likau labai nustebusi, kai pamačiau, kad jau visa liepos mėnesio 9-ta diena! Man net pačiai gėda, kad taip retai beparašau ką, o ką jau kalbėti apei Weekly Patricia, kuris, mano didžiausiam džiaugsmui, yra jūsų itin mėgstamas ir žinau, kad jo laukiate taip pat, kaip ir aš noriu jį parašyti. Kodėl užtrukau taip ilgai? Priežasčių yra dvi – pirmoji yra ta, kad jei ką darau, tai noriu atsiduoti veiklai, o ne tep lep ir yra – ne, su manimi taip nevyksta, tad atradusi ramų sekmadienio vakarą prieš artėjančią maratono savaitę, nusprendžiau, kad geresnio laiko nebus. Antroji priežastis yra kvaila, bet meluočiau, jei pasakyčiau, kad ji neįtakojo tokio ilgo laukimo – vos tik paskelbiau savo video apie persikraustymą čia, supratau, kad ne visi žmonės gali mane perkąsti, bet juk to ir labai tikėtis negalima – kiekvienas žmogus suprantame per savo patirtį ir požiūrį, o jei gaunu kažkokių piktų žodžių, kažkaip nebesinori dalintis savo dienomis ir išgyvenimais, tad … skiriu šį įrašą toms, kurioms įdomu ir kurios sugeba žvelgti plačiai 🙂 Pamirškime visas negandas, nusišypsokime ir keliaukime prie šio dienoraštinio įrašo!

Papasakoti turiu be galo daug, tikrai be galo, tik nežinau, kiek Tu nusiteikusi skaityti. Kiekvieną dieną stengiuosi kaupti patirtį ir sakyti kaip įmanoma daugiau „taip“, tad atsirandu netikėtose vietose, kaip, pavyzdžiui… teko apsilankyti gėjų klube! Atrodo, kas gi čia tokio, bet buvo labai smagu, tikrai. Šoki, išsidirbinėji ir žinai, kad niekam čia Tu nerūpi, tad kai norisi išsilieti ir tiesiog išsišokti – prašau! Kvail abuvo nuo to pradėti, bet juk nuo kažko juk reikėjo 😀

Visi tie „taip“ man ir neleidžia rašyti straipsnių – visi vakarai kur nors ne namuose, bet ir gerai, nes gaunu viską, dėl ko atvažiavau į šią šalį – pažintis, galimybes suprasti kultūras ir bent jau kažkiek priartėti prie žmonių perpratimo, o svarbiausia yra tai, kad pati keičiuosi ir būtent į tą pusę, į kurią labiausiai noriu. Žinai, daugybę metų galvojau apie tai, kaip norėčiau išvažiuoti, jog gyvenu ne tą gyvenimą, apie kurį svajojau ir visuomet manyje kirbėjo mintis „o gal išbandyti save?“. Jei taip visai atvirai, dienos dabar tokios, kad gyvenimą laikau tiesiog tobulu. Kaip ir minėjau savo viename video, taip ir čia pasakysiu – esu laiminga ir džiaugiuosi savo „pertrauka“ nuo gyvenimo, t.y. galvojimo apie rimtą ateitį, karjerą, galbūt dar vieną diplomą.
Instagram’e dalinausi nuotrauka, kurioje atsispindėjo visos mano emocijos ir jas pajuntu kasdien – t.y. Putney Bridge, ant kurio vieną rytą stovėjau ir supratau, kad „ė, Patricija, Tu gi Londone!!!„. Kažkaip dirbi, visur lakstai ir pasirodo, kad reikia viso mėnesio, kad suprastumei, jog esi kitoje šalyje.

wp july 2017 ojnd 15

Labiausiai man patinka važiuoti vis kitais maršrutais ir taip atrasti šį miestą per trumpą laiką – jaučiuosi vis dar kaip turistas, kuris prilipęs prie lango sugeria visą aplinką, stengiasi prisiminti, o gal greičiau įsiminti, kad kuo daugiau laikytų savo galvoje. Galbūt čia visai bus ne į temą, bet leiskite man šiek tiek pafilosofuoti – kai turi labai ribotą laiką, norisi jį išnaudoti kaip įmanoma prasmingiau. Nors ir nežadu aš grįžti į Lietuvą ar kelti sparnus kur nors kitur, tačiau supratusi, kad para turi 24 valandas ir Tu tikrai niekada nežinai, kas Tavęs laukia rytoj, stengiesi daugiau šypsotis, mažiau pykti ir imti į galvą visokiausius menkiekius, kurie tik gadina nuotaiką. Dvi mano amžinos paslaptys į laimę – būti dėkingai ir vertinti viską. VISKĄ.

Londonas yra be galo didelis ir spalvotas, tad jei susipažįsti su kuom nors ar šiaip susižavi (nebūtinai romantiška prasme), žinok, kad turbūt daugiau niekada nebesutiksi to žmogaus, todėl dievinu trumpus pokalbius, kurie kartais nutinka kelionių į darbą ar namo metu. Pavyzdžiui, kartą paaiškinau žmonėms, kad vairuotojas ilsisi ir turime šiek tiek luktelt, tai sužinojau, kad vyriškis turi savo kirpyklą ir būtinai turėčiau kada užsukti, vėliau keliaujant kartu, pasiūlė šokolado ir šiaip parodė, kokia spalva tąnakt dažys plaukus. Su šypsenomis išsiskyrėme ir turbūt, kad niekada daugiau ir nebesusimatysime. Visi skuba, ateina ir išeina, palikdami gražius pasakojimus jums 🙂

wp july 2017 ojnd 1

Leiskite man šiek tiek pakalbėti apie darbą – kad jūs žinotumėte, kaip aš džiaugiuosi dėl 2 dalykų – pirma, mane pakėlė pareigose ir dabar skambiai prisistatau kaip „section leader“ narių kambario! Oh, pasakiau abi naujienas vienam sakinyje. Tiek to – dirbu muziejaus narių kambaryje, kuriuo vis dar negaliu atsigrožėti ir jaučiuosi ten laiminga, kadangi būtent ten žmones sutinku ne vieną ir ne du kartus, tad atsiranda vis daugiau paplepėjimų, juokų (esu visiškai įsimylėjusi sarkastišką britų humorą – pamenu, vieną kartą su vienu vyriškiu kalbėjausi ir juokavau, tada pasakiau, kad atsiprašau už savo itin blogą humoro jausmą, o jis man atsakė, jog iš viso nepastebėjo, kad tokį turiu :DDD) ir šypsenų, nes jau žinai, ką užsisakys, kur atsisės ir t.t.
Pamenu, vieną rytą įsijungiau „video call“ ir pasukau mamai, rodžiau visą kelią link darbo ir vėl pati supratau, kad rimtai gražioj vietoje dirbu. Prie gero juk greitai priprantama, tad mindama tą patį kelią kiekvieną dieną prarandu džiaugsmą, bet vėl jį prisimenu su kuom nors pasidalindama :))

wp july 2017 ojnd

Gyvenu vis dar ten pati, rajonas nors ir nėra koks „fancy“ ar panašiai, tačiau ramu ir gera, juo labiau, kad tikrai pasisekė ne tik su šeimininku (pasakyk, kad kas blogai, kitą dieną viskas bus tvarkoje arba pasakyk, kad susižeidei, tai vos ne į ligoninę nuveš ir dar rašys po to, ar jau pagerėjo, o ką jau kalbėti apie tai, kad kartais būna dienų, kai pritrūksta kelių svarų už nuomą, tai nurašo kitam kartui. Supratingų žmonių žemėje dar yra!), bet ir kambariokais. Žinok, tikrai daugiausiai jaučiasi taip, jog gyvenčiau čia viena, nes visi mes dirbame paslaugų srityje ir susitinkame vos kartą per savaitę (vieną jų buvau mačiusi tik kartą, jam atsikraustant, bet penktadienį ištaisėm šią situaciją ir praplepėjom iki 3 ryto – žinant mane, kitaip ir būti negalėjo 😀 ). Svarbiausia, jog tie reti susimatymų kartai būna smagūs ir dar labiau plečiantys pasaulį – štai, kambariokė Zoe yra atvykusi iš Taivano, tad ne tik duoda paragauti įdomių patiekalų, bet ir papasakoja apie politiką, kultūrą, įstatymus, vestuvių papročius. Kiti du kambariokai yra atvykę iš Maroko, tad sužinojau, jog ir ten būna žiemų ir šiaip pažiūrėjau nuostabias nuotraukas. Paskutinysis namų gyventojas yra vis dar tas, kurį mačiau kartą, tačiau mano didžiausiam džiaugsmui, yra über’io vairuotojas, tai žinosiu kur kreiptis, kai prireiks 😀

Šiandien ryte pagavau save galvojant, jog po savaitės, kai grįšiu iš Lietuvos, jau būsiu pasiilgusi savo namų. NAMŲ? Pačiai buvo keista, tačiau kaip ten sakoma – namai yra ten, kur Tavo širdis, o manoji yra čia, tiksliau jau čia. Grįžusi į savo kambarį ar tiesiog įžengusi pro duris, jaučiuosi ramiai ir gerai, su dideliu noru pildau juos savomis mielomis detalėmis, kurios primena malonius dalykus, o vakare dar užsidegu mažas lemputes ir žvakutes, ištiesiu kojas ir mintyse įvertinu savo dieną. Ramybė garantuota.

wp july 2017 ojnd 4

Kone visus vakarus leidžiu su savo draugais Tomu ir Tadu, kuriuos kasdien myliu vis labiau ir labiau. Pamenu, vienas toks bičiulis sakė, kad turėčiau aplankyti tą ar aną, o aš pasakiau, kad viena nevyksiu, nes noriu, kad atsiminimais galėčiau ateityje dalintis su kažkuo 🙂
Štai, vieną dieną labai labai norėjau aplankyti Mokslų muziejų, tad pagriebiau Tomą ir tai buvo geriausias pasirinkimas, kadangi tiek juoko ir nuotykių niekam mažai nepasirodytų. Stovim prie eksponatų ir patylomis kuriam savas istorijas, įgarsiname juos ir klykiam iš juoko.
Aplankėme ir robotų parodą, per kurią jaučiausi tokia ekspresyvi ir negalėjau nulaikyti savyje emocijų, nes… nu robotai!!! Supratau, kad istorija man įdomi, bet šis, 21-asis amžius bei inovacijos yra viskas, kas mane džiugina ir traukia akį.

Juokingiausia buvo tada, kai vaikščiojome po lėktuvų ekspoziciją ir pamatėme simpatišką vaikinuką, kuris atrodė, kad jaučiasi vienas. Kas jau kas, bet mes su Tomu esame geriausia kompanija, tik nežinojome, kaip užkalbinti 😀 Tomas pasakė man atsistoti ant laiptų, paklusau ir girdžiu „say smile“. Atsisuku, o draugas fotografuoja 😀 Sako: bent turėsi nuotrauką su gražiu vaikinuku :DDDD

wp july 2017 ojnd 5

Visuomet sakau, kad svarbiausia yra gera kompanija – su Tomu radome ką veikti net ir prie ventiliatorių, kuomet man sakė vaidinti, kad filmuojuosi reklamoje, kurioje plaukai yra svarbiausias akcentas.
Atsilyginau jam geresniu prietaisu, prie kurio Tomui sekėsi vaidinti seksualų kur kas geriau nei man 😀

wp july 2017 ojnd 13

Visą pastarąją savaitę šėlau ir su Tadu, kuris užsinorėjo šviesių plaukų, tad nuotraukos pasipylė mano instagram’o profilyje – rezultato dar nepamatysite, nes turiu atvežti vieną daiktą iš Lietuvos, kad būtų tiesiog tobula.
Aš taip ir įsivaizduoju, kaip mano giminės ir draugai, tuo labiau skaitytojos, mane linkusios poruoti su kažkuo, bet vieną kartą ir visiems laikams sakau, kad mano širdis yra laisva ir taip, įmanoma turėti draugų be jokių romantiškų santykių! Nors.. su Tadu atrodom gražiai nuotraukose, tai ne veltui draugai 😀
Pamenu, antradienio vakarą mano nuotaika tiesiog dingo, tad sedėdama pas Tadą pasakiau, kad man reikia šokti, jog pasijausčiau geriau, tad jis padidžėjavo ir parodėme visą pasirodymą kaimynams, spoksančiams pro langus. Ar man pasidarė geriau? O taip!

wp july 2017 ojnd 12

Po mano šokių atsirado kita nuotrauka – įsišėlau, nusispyriau batus ir… prasikirtau didįjį pirštą. Maniau, kad ten tik nagą skauda, po pusvalandžio jaučiu, kad nepraeina, pasižiūriu, o ten – bala kraujo. Neturėjome nieko – nei pleistrų, nei binto, nei ko nors dezinfekuojančio, tad nuėjome į vonią, paleidome vandenį ir tuo pačiu metu tiek verkiau, tiek juokiausi iš tokios absurdiškos situacijos. Apvyniojom kone visu rulonėliu tualetinio popieriaus ir lipnia juostele 😀
Neklausk, kaip sekėsi dirbti kitą dieną – atrodžiau kaip tikras pingvinas.

wp july 2017 ojnd 11

Ketvirtadienis buvo dar viena diena, kai dažėme plaukus Tadui, bet ten jau komiška situacija – pasiėmėme dėžutę dažų, ant kurios atrodė, kad pavaizduota pilki atspalviai, tad pradėjau darbuotis, bet žiūriu, kad spalva tai tampa oražine! Vėliau – rožine… Pabaiga buvo tokia – gražūs balti atspalviai su rožinėmis ir violetinėmis užuominomis :DDD Gerai, kad atrodo puikiai, tik kad gavosi ne tai, kas tikėtąsi.
Draugas jis geras – nors ir susimoviau, vis tiek vakarienę padarė. Per du mėnesius pavalgiau normaliai nors kartą, nes maistu džiaugiuosi darbe, kuriame praleidžiu kone kiekvieną dieną, tad kai kas nors man įdeda ką gražaus į lėkštę, esu laimingas vaikas 😀

wp july 2017 ojnd 6

Tarp kitko, mūsų darbe gali sutikti įvairiausių tautų žmonių, bet italai lyderiauja, o tada ir mes, lietuviai, kurie noriai leidžia laiką kartu ir po darbo, kad ir penktadienį, kuomet norisi atsipūsti, pasibūti ir paplepėti tik lietuviškai. Aišku, kad stengiuosi tobulinti tą anglų kalbą, bet pasiilgstu ir savosios.

wp july 2017 ojnd 10

Vakar buvau LGBT parade ir tai buvo visiškai neįkainojama patirtis – negaliu suskaičiuoti, kiek žmonių ten buvo, kokie šimtai tūkstančių, kurie atvyko palaikyti, stebėti ir dalintis meile. Dalyvavome ir mes, visi draugai – stebėjome kokias 5 valandas, šokome ir šypsojomės, leidome šiurpuliukams lakstyti mūsų kūnais, nes buvo be galo gera širdyje. Net mamai paskambinau ir įjungiau „video call“, kad galėtų pamatyti, kas darosi, kokia galybė mūsų čia yra.
Leidome mus apibarstyti blizgučiais, nuštampuoti ir klijuoti visus lipdukus, tad po visko atrodėme puikiai 😀

wp july 2017 ojnd 8 Smagiausia dalis, turbūt, buvo tada, kai šėlome su minia, kuria galiu apibūdinti kaip kokia „mišraine“, nes rankos net nebuvo įmanoma normaliai pajudinti, kaip visi buvome susiglaudę vienoje „Soho“ gatvių – šokome ir dainavome dainas, šypsojomės ir džiaugiamės tobula diena, kai nieko blogo nevyksta.

Istorijų turiu dar daugybę, tačiau tikiu, kad ir Tu jau pavargai čia skaityti – nieko, jos niekur nedings, pasidalinsiu dar kituose įrašuose, kurių noriu, kad būtų kaip įmanoma daugiau ir jaučiu įkvėpimą jiems rašyti, tačiau gyvenimas vėl ima viršų – trečiadienį skrendu į Lietuvą, turiu galybę reikalų ir 0 laisvo laiko, tad tikiuosi, jog sekmadienį, pargrįžusi į Londoną, leisiu sau ne tik prirašyti straipsnių, bet ir retą „weekly Patricia“ :))
Ačiū, kad skaitai ir esi kartu!

Separator image Posted in Weekly.

5 Comments

Add Yours
  1. 2
    Kristina

    Jeigu tik turiu galimybę, susikuriu mažą asmeninį arbatos gėrimo ritualą, kai tuo pačiu metu galiu pasimėgauti ir kokiu nors lengvu skaitiniu. Šį kartą tai buvo „weekly Patricia: monthly edition“. 🙂 Nes Tavo blogas (ir vlogas) pakeri nuoširdumu ir gebėjimu džiaugtis mažais dalykais, kurie yra aplinkui. BALTAI tau pavydžiu visų šių atradimų judėjimo savojo kelio link, nes pati taip pat esu ieškojimuose. Linkiu sėkmės! 🙂

Parašykite komentarą