Weekly Patricia, 05-15 – 05-29

Labas!

O, kaip laikas bėga! Jau praėjo visos dvi savaitės nuo mano paskutiniojo Weekly Patricia įrašo ir dabar galvoju, kaip gi čia viską sutalpinus? Papasakoti, kaip įprasta, tikrai turiu ką ir nekantrauju pradėti, tik užmesiu akį ir žinosiu, kuo pabaigiau ir nuo kur tęsti 🙂

Taigi, pasakojau apie draudimą – žinok, labai džiaugiuosi, jog taip greitai gavau pokalbio datą ir mano rankose jau yra visi reikalingi popieriai. Kalbant šiek tiek apie techninius dalykus – pirmas dalykas, kurį turi padaryti vos tik atvažiavusi į Londoną/D. Britaniją, tai paskambinti dėl draudimo numerio ir laukti susitikimo, nes iki tol, kaip žinau, darbe nuskaičiuos didesnius mokesčius, o to juk niekas nenori, tiesa?
Sekančios dienos buvo ganėtinai įprastos – darbas, namai ir nuolatinis buvimas su savo kambariokais arba netoliese gyvenančiais draugais. Žinok, išlepau kaip reikalas ir dabar, kai jau galų gale turiu savo būstą, man kiek liūdna. Nepamenu, ar praeitame įraše minėjau, kad negaliu atsižavėti čia gyvenančiais žmonėmis ir jų mandagumu bei nuolatiniu malonumu, rūpesčiu? Man rodos, sakiau, bet pasikartoti juk visuomet galiu. Dabar girdžiu, kaip už durų įsikūrinėja nauji mano namiokai (dalinamės vienu namu/kotedžu/butu), nežinau kaip kitaip įvardinti. Atrodo, kad visai faini žmonės, bet vis kažko bijau pažindintis, nors suprantu, kad visai nėra čia ko pergyventi.
Iki penktadienio savo dienas leidau pas savo draugo draugą, na, kur minėjau, kad labai norėčiau ir ilgiau likti ten gyventi, bet po to persigalvojau. Ketvirtadienį dar turėjau pokalbį banke – vienas sunkesnių dalykų Londone yra atsidaryti savo sąskaitą, juo labiau, kai tik neseniai atvykai į šalį ir neturi nei draudimo numerio, nei pastovios gyvenamosios vietos. Padėjo tai, jog vadovas parašė laišką, kad dirbu ten ir ten, gausiu tiek ir tiek. Negaliu nepasakyti, kad man sekasi žmonių atžvilgiu – banke darbavosi moteris, atvykusi čia gyventi iš Graikijos, tai turėjome daug ką aptarti – viso pokalbis truko apie dvi valandas, na, žinai, popierizmas atima daug laiko, o jei aš dar pradedu nesąmonių apie gyvenimą klausinėti… 😀
Pamenu, kaip dar prieš žengdama į banką sedėjau netoliese esančiame „Starbucks“ ir didžiavausi savimi – prieš pusę metų įkalbinėjau vieną savo gerą bičiulį vykti į užsienį, o jis man atsakė, kad bijo ir nenori važiuoti vienas. O aš… aš sedėjau Wimbledon’o centre ir džiaugiausi, kad radau savyje drąsos ir nors ir labai dar būnu pasimetusi, tačiau sugebu viena viską pasidaryti. Beveik.

Orai čia primena moters nuotaiką – štai išėjusi ryte su suknele, stebėjausi, kaip čia miestiečiai su striukėmis, kai taip karšta. Aha.. praėjo kelios valandos ir pliaupė kaip iš kibiro, vėjas žvarbutėlis. Gerai, kad buvau suplanavusi užsukti į Primark’ą – būtent ten labai šauniai apsipirkau 😀 Pasipildžiau savo spintos turinį nauja juoda kuprinaite, džinsais, sportbačiais, šlepetėmis, kojinėmis, marškinėliais vos už 30 svarų 😀 Pasakyk Tu man – ar kur nors Lietuvoje galėtume įsigyti tiek daiktų už 30 EUR? 😀 Džiaugsmo buvo pilnos kelnės.
Nieko nelaukusi, iš karto ir persirengiau, nes pėdinau namo kelis kilometrus. Aišku, kad pakelėje telefonas išsikrovė, tai truputėlį dar paklaidžiojau savam rajone.
A, tiesa – dar savo facebook paskyroje dalinausi ir keliais naujais pirkiniais – labai norėjau pagyventi kur nors užsienyje ir dėl to, kad man labai įdomi kosmetika ir ypatingai ta, kuri niekaip neatkeliauja iki Lietuvos. Pasitaikius progai, „Boots“ nusipirkau 3 L’orèal naujienas, apie kurias visai neužilgo planuoju papasakoti detaliau! Patinka man akcijos – perki 3, moki tik už 2. Man rodos, jau žinau, kur išeis pusė algos…
Berods tą vakarą praleidau ramiai – su kambarioku/namioku žiūrėjome filmą ir apkalbinėjome viską, kas tik juda 😀

Penktadienis darbingas ir apimantis lengvas kraustynes – turėjau grįžti pagyventi pas savo draugus kelias dienas, nes mano kambarį išnuomojo, tai… Laukiau, kada grįš kambariokas ir jam labai nepasisekė – jis buvo bare, o man žiauriai reikėjo raktų (vidury nakties), tai parašiau ir paprašiau, kad grįžtų namo ir man padėtų (po to dar išsiaiškinau, kad pasimatyme buvo. UPS!). Vargšas ir visas nusitašęs vilko lagaminą iki draugų 😀 Už tai man juoko buvo – žinai, kaip būna, kai pareini namo ir negali įkišti normaliai rakto į spyną? Turėjau progą pasityčioti ne tik tą vakarą, bet ir kitą dieną.

Šeštadienį ir vėl dirbau, o grįžusi namo džiaugiausi savo draugų kompanija, su kuria galiu kalbėtis apie viską, kas tik ant širdelės guli.
Sekmadienis – paskutinė darbo diena. Nėra labai čia daug ką pasakoti apie tai, ką veikiu darbe, bet galiu pasakyti, jog ne itin lengva ir kartais laikas tiesiog sustoja, tad meldi Dievo, kad greičiau ateitų paskutinė darbo valanda. Aišku, viskas priklauso nuo dienos.
Vakare tarėmės kepti bulvinius blynus su draugais, bet jie visi išlėkė į barą ar kažkur tai, likau viena. Parašiau buvusiam kambariokui (tam nusitašėliui haha) ir jis mane pasikvietė pažiūrėti filmą kartu su jo geriausiu draugu. Na, žinai, kaip būna su manimi – kam tie filmai, kai esu aš? 😀 Atlėkiau ir kartu tryse sode prašnekėjome apie gyvenimą, prisijuokėme. Kelios valandos ir aš jau namuose, kur laukė bičiulis – su juo išlekėm į parduotuvę vyno ir visą vakarą prasikalbėjome ant laiptų prie namų. Kažkaip su juo mažiausiai teko iki tol bendrauti ir jis man atrodė toks netgi šaltokas, bet… kelios valandos ir dabar jis mano širdyje užima didžiulę dalį. Aišku, po atitinkamo vyno kiekio, užsinorėjome valgyti ir kad Tu žinotumei, kaip aš apsidžiaugiau, kad šaldytuvo kameroje jis turėjo virtinukų su bulvėmis! 😀

weekly pat may end ojnd 4

Vidury nakties grįžo dar vienas bičiulis (žinau, kad jau painiojiesi… 😀 Na, žiūrėk – mano pagrindinis draugas yra Tadas, turi tris kambariokus. Tada vienas jų turi draugą, pas kurį aš ir gyvenau, ten buvo dar vienas kambariokas, vardu Misha:D Tikiuosi, kad viskas aiškiau???). Mano draugas, su kuriuo gardžiavomės vynu, pasiūlė ir jam pavalgyti virtinukų – o, kad būtum mačiusi mano žudikišką žvilgsnį, prašantį to nedaryti. Gerai, kad atsisakė – visi liko man, hahaha 😀

Kitą dieną su draugu lėkėme į miestą – tas pats Misha man savaitė zyzė, kad turiu būūūūtinų būtiniausiai nuvažiuoti į Oxford street, tačiau sakiau, kad viena nenoriu, nes jei turi kažką atrasti, tai reikia turėti kompaniją.

weekly pat may end ojnd

weekly pat may end ojnd 19Praleidome toje gatvėje vaikštinėdami kokias 6 valandas, aplankėme dešimtis parduotuvių ir aišku, kad aš negalėjau atsisipirti keletui dalykų – pavyzdžiui „boyfriend“ tipo džinsams, dėl kurių labai dvejojau, bet dar važiuojant namo draugui vis sakiau, kad „ei, matai??? Aš gi džinsus nusipirkau“ 😀
Tada užėjau į Lush parduotuvę, kuri mane tiesiogine to žodžio prasme apstulbino – ji tiesiog grandiozinė! Muzika groja garsiausiai, žmonių begalybė, prekių pasiūla dar didesnė, išdėliota per kokius 3 aukštus.
Negalėjau susilaikyti ir puoliau ieškoti ko nors įdomaus bei dar nebandyto.

weekly pat may end ojnd 3Geriausia dalis ta, kad paprašai konsultantės pagalbos ir ji Tave pasodina, atsineša kelias priemones, bliūdą vandens ir viską rodo ant rankos, kad pajustumei visus aromatus ir konsistencijas, taip geriau atsirinktumei idealiausiai tinkančią priemonę.

weekly pat may end ojnd 18

Įsigijau veido kaukę, šveitiklį ir lūpų balzamą, kurio man mažiausiai reikėjo, na bet taip jau skaniai kvepėjo, kad pamaniau, jog tikrai nepamaišys.

Aplankėme dar ir Primark’ą – žinau, kad kai pasitaupysiu, tikrai grįšiu, nes noriu ne vieną daiktą pagriebti namams. Ir… termosiuko reikia, nes niekada rytais nespėju pasidžiaugti kava.

weekly pat may end ojnd 1Džiaugiuosi, jog po paros, praleistos kartu su naujuoju draugu, pažinome vienas kitą ir atradome ne tik bendrų panašumų, bet ir nuomonės sutapo daugeliu klausimų atžvilgiu. Jaučiu, kad bičiulių sąrašas tik plečiasi ir plečiasi :))))

weekly pat may end ojnd 20Grįžome namo ir dar apie viską plepėjome, pamažu ruošėmės į darbą kitą dieną.
Antradienis praėjo ganėtinai ramiai, nors… galėčiau teigti, jog buvo vienas smagiausių – dieną atidirbau ir grįžau namo kartu su Tadu, kur mūsų jau laukė kambariokai tarkuodami bulves ir kitus ingredientus – juk reikia tęsėti bulvinių blynų pažadą, haha 😀

weekly pat may end ojnd 5Prisiekiu – jaučiausi pati laimingiausia, nes buvo beprotiškai skanu, o dar tas jausmas viduj… visuomet norėjau daryti kažką bendro kartu su draugais – apart maisto gaminimo, vėliau žaidėme žaidimą, o tada darėmes veido kaukę. Apskritai atrodo, kad išgyvenu visas savo mažąsias svajones pastaruoju metu :))
Su draugais buvo toks jaukus laikas, apimantis pokalbius ir juoką ant laiptų, kai tiesiog sėdim ir kaimynai vidury nakties vaikščioja, o mes su juoduliais ant veido 😀 Ir juokinga, ir gėda tuo pačiu.

weekly pat may end ojnd 17

Trečiadienis buvo ta diena, kai grįžau atgal gyventi į savo draugo draugo namus. Labai greitai prabėgo laikas, tačiau įstrigo ketvirtadienis, kuris iš vienos pusės buvo toks 50/50, iš kitos smagesnis.
Pirmąją dienos dalį, kaip jau įprasta, prakalbėjau su draugėmis ir šeima, norėjau dar kažką smagaus paveikti, bet šeimininkai visą dieną sedėjo namuose – kažkokia nejauki atmosfera vyravo, tai labai nedrąsiai prisipyliau vonią vandens ir atsiribojau nuo pasaulio lengvais malonumais.

weekly pat may end ojnd 16

Nejaukumas niekur nedingo, tad parašiau vienam draugui ir pasiteiravau, ką veikia – gal galiu ateiti? Sulaukusi teigiamo atsakymo, šokau į batus ir nuskuodžiau. Žinai, ką veikėm?? Žiūrėjom „Gražuolė ir pabaisa“ 😀 Labai patiko ir paliko tik teigiamas emocijas.
Jaučiausi savoje vietoje ir tinkamu laiku.

weekly pat may end ojnd 6

Vakarop – paskutinis susitikimas su savo naujausio būsto šeimininku ir paskutiniai štrichai – juk jau penktadienį turėjau kraustytis! Laukiau to momento kaip išprotėjusi ir tądien tiesiog skuodžiau namo. Pirmiausia, pas draugus, kurie laikė mano pusę daiktų ilgą laiką. Žinai, jausmas buvo geras – turi raktus nuo draugų namų, ateini ir elgiesi kaip tik Tau patinka, tai niekur neskubėdama susiruošiau, dar pasiėmiau iš jų kavos, kad turėčiau ateity pas save. Visa tai priminė man tuos laikus, kai man buvo kokie 20 ir mano namų durys tiesiog neužsidarydavo – kas norėdavo, tas ateidavo, pabūdavo net kelias dienas ir nieko neskaičiuodavom. Man yra tiesiog absurdas, kai draugai prašo Tavęs 5 EUR už tai, kad valgei jų maistą ar maudeisi duše 😀

Taigi, sulaukusi Misha’os sms, kad jau yra pasiruošęs man padėti kraustytis (nežinau, ką aš daryčiau be visų mane supančių žmonių…), išsikvietėme Uber’į ir skuodėme į naujuosius namus!
Ehm… dabar pradėkite teisti visos mane, bet kad kitaip ir išsireikšti negaliu – esu išlepinta gero gyvenimo, juo labiau, mielos ir jaukios aplinkos – to neradau naujajame kambaryje ir galiu teigti, kad tas, kas gyveno prieš tai, buvo vienas netvarkingiausių žmonių pasaulyje…
Su Misha pakalbėjome kelias valandas, vienas kitą padrąsinome siekti pokyčių gyvenime ir… pirmą kartą likau visiškai viena. Jausmas kaip ir geras, bet kaip ir nelabai, tad puoliau viską, ką tik galėjau, keisti savame kambaryje – pirmiausia, perstačiau, antra – apdėliojau savo turimais jaukiais daiktais. Nelabai padėjo, bet vis tiek geriau.
Geriausia dalis yra ta, kad turiu savo atskirą dušinę, tad galiu strykčioti nuoga ir nesukti sau galvos.

weekly pat may end ojnd 8Rytas buvo apimtas baimės – turėjau pradėti dirbti nuo 7:30, tai kėliausi 5 ir sukau smegeninę – kaip gi nusigauti nuo naujos vietos į darbą???
Programėlė „Citymapper“ yra tiesiog Dievas – kasdien man palaiko kompaniją 😀

IMG_4384 Atėjau sau į stotelę prie namų ir buvau apimta lengvo panikos jausmo – sėdi, ir galvoji „o tai čia šita stotelė kurios man reikia, ar…?„. Nufotografavau atsiminimui – žinai, visi stengiasi įamžinti geras akimirkas, o aš fiksuoju tai, kas man įsirėžia į atmintį ir kartais leidžia pasijuokti iš savęs ateityje. Juo labiau, kad visi pirmi kartai turi būti kažkur nugulę, tiesa?

weekly pat may end ojnd 11Smagiausia, kad važiuojant autobusu, buvau visai pamiršusi, ką Tadas kartą minėjo – jei nori lipti kitoje stotelėje, paspausk mygtuką. Aišku, kad pravažiavau ir po to kaip akis išdegusi lėkiau atgal, gerai, kad spėjau į autobusą 😀
Prie darbo buvau 6:30, tad turėdama visą valandą, nuėjau iki to, kas veikia visą parą – o taip, kalbu apie McDonalds’.
Pirmą kartą ten ragavau blynus ir manau, kad tikrai pusė velnio! Tai yra gerai 😀

weekly pat may end ojnd 12Po darbo lėkiau į parduotuvę prie namų – keista, bet jos šeštadieniais trumpai dirba, tad turėjau suktis kaip įmanydama. Ieškojau bet ko, kas priverstų mane geriau jaustis savo namuose, tad pagriebiau naują patalynės komplektą, laistytuvėlį/vazą, gėlių puokštę (o taip, sau :D) ir dar keletą menkniekių, bet svarbiausia – buitiniai valikliai ir kempinės, su kuriomis kokią valandą viską šveičiau, kad tik būtų gražiau!

weekly pat may end ojnd 14 Jaučiu, kad jau kaip ir susidraugavau su mane supančiomis sienomis – kai yra daiktų, kurie mieli širdžiai, iš karto smagiau darosi 🙂

weekly pat may end ojnd 10

Na ką, merginos – gal šiam kartui ir užteks? Pas jus jau daugiau nei 22 valandos, o man ir pačiai yra ką dar papildomo nuveikti – liko kelios darbo dienos ir vėl ketvirtadienį turėsiu laiko viskam 🙂 Svarbiausia – pasikaitinti duše ir ilgiau pamiegoti.
Ačiū dar kartą, kad skaitai, kad palaikai ir, svarbiausia, būni su manimi kartu gyvenimiškuose įvykiuose :)))

Separator image Posted in Weekly.

5 Comments

Add Yours

Parašykite komentarą